du kartus

pirmą kartą įsimylėjau tave
        kai laikei mano ranką
    o jūra pakvipusį dangų varstė žuvėdros
                    tuomet mes gulėjom tamsoj ir
  visas dangus tapo baltas --
                sniegas mieste, kuriam nesninga
  žinojau --- viskas.

tu kalbėjai apie laiką
          aš galvojau apie snaigių mozaikas
    aš galvojau, kad visiem mum skirta
                                  išjausti savaip
                          tu bijojai mano ašarų
                      jos nebuvo baltos
          tik šiltos

  niekada po to nebesijaučiau taip toli nuo namų

antrą kartą pamilau tave
            kai neužsisegę saugos diržų
          skriejom kalnų takeliais

tu pasakojai nelaimingos meilės istoriją
          apie laivą, pasiklydusį graikijos jūroj
              apie išdavystę
                apie tikrą meilę
aš žinojau --
              niekada daugiau atsitiktinė graikiška daina
    nebeskambės taip romantiškai