Atiduoti viską

Išdalinau save lietum ir rytmečiu
Alsuojančiom birželio gatvėm,
Išsibarsčiau žiedais jazmino
Ties sena žaliuojančia tvora,
Ir apakau nuo saulės spindesio
iš pėdos, prigėrusios vaikystės,
tokios mažutės, lyg ožiuko pėda...
Kas liko man?
Rieškutės riešutų goželėse?
Ir savasties jautimas
Tarp sidabro sodų?
Jau atiduotas, išdalintas, prarastas
Ir tuščias
Kaip atsidavus obelis be vaisių.

- Jie buvo tavo rankose... -
Auginti tavo sodui.