Nemiga

Paukščių balsais,
    Išsiverkus naktis,
Šešėlių blakstienom
    Atsiremia nugaron.   

Sėdžiu įkritusi,
    Atviro lango aky, -
Rankom sugriebusi galvą,
    Minčių strėlėmis
Atakuoju.
Ausyse, - upeliai putoja,
    Iš tolo lyg girto šneka.
Kažkur prismaugta,
    Uždūsta daina.

Iškutentuos
    paslėpsniuos nakties,
Atsibunda
    Kniaukiančios katės.
Lyg užgautos, užmirštos natos
Tarpupirščiais
      Prašvilpia pelės.
Rytuose viršum šilo
      Suskamba žaros aidesys,
Nužudydamas baimes.
Lašnoja
      Ir delnu nuslysta
Saulėtekio rausvo purslai.

O aš vis,
    Atplėštų akių vokuose,
Jau ieškau
    Pavasario naujo
                          laiškų.