Naktinis

Tyli naktis, mėnulis kaukia,
Suleisdamas nasrus į žvaigždę,
O ji akis užmerkė…
Ir leidžia su ja žaisti.
Kaip nori jis… kaip jam patinka,
Greičiau, lėčiau …tiesiog žiūrėti…
Suspausti stipriai, švelniai apkabinti-
Paskui numest ir leist jai subyrėti…

Vos orą gaudydamos valandos,
Stikle ankštai sugulę juokiasi…
Taip tyliai droviai, lyg nekaltos,
Patirt kažką, dar nepatirto  ruošiasi…
Už lango vėjas naują giesmę,
Asketiškai į medžius plaka…
Mėnulis žvaigždę švelniai liečia
O žvaigždei gera...
Rūkais užlieja drėgną žemę…

Ir krenta snaigės naktimis-
Ant purvino ir nedvasingo miesto,
Į ranką alkanam svajojančiam benamiui,
Prie skersgatvio romantiškai apšviesto …
Visi netekę meilės ir prasmės
Į dangų remia kopėčias minčių
Tiktai mėnulis apkabinęs žvaigždę
Miegot nuėjo,
Nebegirdėdamas istorijų liūdnų-
Įsimylėjusių per kovą katinų…