Ragauju vyną iš naujos taurės,
Nes tavo lūpos palietė manąsias...
Lyg vaikščiočiau aukštai ant debesies,
Užtvindė džiaugsmas mano jautrią dvasią.
O vynas šildo lyg kaitri ugnis. –
Nuplauna vidų dulkėmis nusėstą.
Kas žodį pirmas pasakyt išdrįs?
Krūtinėj šiluma ugnies neblėsta.
Ragauju vyną iš tavos taurės
Ir vieno trokštu – kad tik neapkarstų.
Gal bučiniu mūs lūpos susilies
Prie amžinų ištikimybės vartų?