Tavo akys, išpuoštos hiacintų žiedais,
Tartum, giedro dangaus šešėliais.
Nuo rytinės arbatos žandukai užkais
Kai sekmadienio rytmetį kėleisi.
Kambario sienos saulutėmis žvilga,
O lubas skiria raudoni kraštai.
Nuo vasaros, džiūstančios smilgos,
Pataluose mus šildo karštai.
„Kažko“ ieškau tavo lūpų kampučiuose,
Apkabinęs delnais auseles.
Toks laimingas šį rytą jaučiuosi,
Prisiglaudęs artyn, prie tavęs...:)