Vaikas. Aš noriu pažinti pasaulį, noriu būti toks, kaip jūs, tėveliai, noriu užaugti, noriu, noriu... visko, ką matau. Man patinka žaisti, mintyse susikurti mažą pasaulį, kuriame galioja mano taisyklės ir viskas vyksta taip, kaip noriu. Kiekvieną dieną mano mintyse gimsta šimtai norų, kuriuos aš tikrai įgyvendinsiu. Kai užaugsiu.
Beprotis. Pasaulis, kuriame gyvenu yra pernelyg didelis. Aš jaučiu, matau, girdžiu tai, ko daugelis nesupranta. Be reikalo. Aplink yra begalė ženklų rodančių mums kelią į mus pačius. Bandau eiti pirmyn, tačiau mane stabdo. Žmonės, baltais chalatais. Tačiau aš - ramus. Žinau, jog mano pojūčiai padės man iš čia ištrūkti ir niekas nesupras, kaip man tai pavyko. Niekas.
Įsimylėjėlis. Mano troškimai kartais lenkia galimybes. Kaskart pažvelgęs į jos veidą aš pajuntu savyje ugnį, kuri verčia mane keistis. Sulig kiekviena diena atrandu savyje kažką naujo ir žinau, jog gyvenime tikrai galiu daryti tai, ko noriu. Niekada anksčiau nepagalvojau, kad savo troškimus laikiau uždarytus širdies gelmėse neleisdamas jiems ištrūkti. Žiūriu į save ir matau, koks mažas buvau vakar ir koks didelis galiu būti rytoj. Žmonės gali vadinti mane bepročiu, nes kartais išties taip atrodo, tačiau būtent tai stumia mane į priekį. Jaučiu, jog esu kitas žmogus. Geresnis. Tobulesnis. Toks, kokį noriu matyti. Pasidaviau jausmams, pamiršau šaltą proto balsą ir... tik tuomet supratau, kad buvau teisus.