Tavo blakstienomis, taip nelauktai
Pavasaris vakar atėjo.
Tavam tvenkiny dvi gulbės lėtai
Nuo ryto gainiojo vėją.
Tirpstantis sniegas sudarė balas.
Taškydamiesi vaikšto praeiviai.
Net šešėlyje saulė šildė mūsų rankas.
Viens kitą stebėjome meiliai.
Trumpas kelias miesto upės krantais.
Kvaksi antys, drumsdamos tylą.
Šis pavasaris pro mus, tikrai, nepraeis.
Jau vėlu, nes per stipriai jį mylim...:)