Išlydėjimas

Pražystančių hiacintų fone
Migdolais ryte vaišinai,
O tavosios akys vis glostė mane
Kaip tekančios saulės kerai.

Bučinius savo man dalinai
Prie žvakės rytinės liepsnos.
Iš lėto dar tęsėsi lūpų mainai
Negęstančios mūsų aistros...

Kava dar garuoja lėkštėj ankštoje
Su skoniu saldžių bučinių.
Išlydėt nesinori tavęs tyloje
Be žodžių švelniausių, meilių...:)