Krenta kerinčios rytmečio snaigės.
Pasitinka jos švelniai tave.
Nors šiandieną vasaris jau baigias,
Jos netilpo žiemužės laike...
Išėjai man parnešti rytojaus,
Krentant snaigėms baltų debesų.
Dar mylėti tavęs nenustojau,
Širdyje tavo amžiams esu...
Rankos tavo užglosto silpnybes.
Dieną nugali miego viršus.
Tirpstantį glėbį laikau įsikibęs
Ir nelaukiu kol akys nubus...:)