Paplaukęs

Pasiilgau tavęs kaip pavasario vėjo,
Kaip sugrįžtančių paukščių, danguje sutiktų.
Juk, žinai, kaip nuo ryto pas tave išskubėjau
Per kalvotąsias pievas, kuo arčiau Lygumų.

Tavo nuostabios akys, nuoširdumo pripiltos,
Kalbos dovaną atima, vos pažvelgus į jas.
Mūsų sielas sujungia kaip vaivorykštės tiltas,
Suvynioja į patalus, lyg žvaigždėtas skrajas.

Aš tavos šypsenos neužmiršiu laimingos,
Sniegui tirpstant saulelės karštuos spinduliuos.
Aš ja džiaugsiuos, mylėsiu, kai žydės pievų smilgos
Ir kai vasarą vandenys ežerų tyvuliuos...:)