Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jos vardas buvo Levana.  Iš šaltmirės ji pavirto gyvybinga būtybe kertančia jos išvirtą plovą už du. Ji nuplaudavo plovą vynu ir pradėdavo pasakoti kokią smagią istoriją apie Požemio gyvenimą. Požemio gyventojai  šventė, mylėjo ir kariavo. Levana dažnai atsidurdavo visko sūkuryje. Po kurio laiko ji nutilo ir ramiai rūkė mano cigaretes. Tikėjausi, kad ji jaučiasi įpareigota pasakyti man tiesą:
- Aš išgelbėjau tave, tikiuosi gali atsilyginti tuo pačiu. Kuo aš galiu pasitikėti? Papasakok man apie juos visus Tesą, Alwį, Eriką ir galiausiai apie Amėją.
Levana nusišypsojo ir prisidegė naują cigaretę:
- Tiesa nėra paprasta ar vienareikšmiška. Istorija nebus trumpa. Pabandysiu nupasakoti viską, kiek įmanoma objektyviau. Tesa gali tapti nauja mūsų Požemio valdove. Matai kiekvienoje šalyje tam tikas magas ir taryba valdo savo požemio skyrių. Taip jau norėjo Amėja, nors pats Požemis neribojamas sienomis ar atstumu, bet kiekvienas turi rūpintis sava teritorija. Tesai savo kiemo deja nepakanka. Ji jau seniai plečia savo tinklą visame pasaulyje. Šiais metais ją karūnuos šio Požemio valdove, nes jos konkurencija tėra marionetės daug metų sėdinčios jos kišenėje. Tesa bandys plėstis toliau ir pašalinti kitus valdovus. Tie irgi nemiega pasikėsinimų į Tesos gyvybę būta. Aš stengiuosi visus nuraminti ir išlaikyti taiką. Alwis vienas iš seniausių kreatoninio tipo magų. Jeigu tikėsime gandais jis prisidėjo prie Požemio kūrimo ir buvo  artimiausias Amėjos draugas. Gal dėl to, kad buvo čia nuo pradžių Alwis nebegali pakęsti Požemio. Ironiška, bet jis atsiskyrimo nuo Požemio judėjimo lyderis. Jo idėja paprasta išnaikinti nemažą žmonių kiekį ir įsikurti Žemėje. Palyginus su šitais dviems Erikas gana nuobodus. Jam daug, kas žadėjo gerą ateitį. Naujas magistras, Požemio valdovas, galbūt netgi magas sunaikinsiantis Alwį. Deja Erikas tapo paprastu medžiotoju. Nežinau jo motyvų, bet vyrukas daugelį metų, tik medžiojo, miegojo ir gėrė. Prieš porą metų jis sumetė skudurus su Tesa. Amėja jau istorikų tema. Bet sutrumpinta versija tokia. Amėja vadovavo karui gimtinėje, atvedė mus čia sukūrė Požemį. Visi ją garbino ir paskelbė viso Požemio valdove. Ji to atsisakė išrinko tarybas ir vietinius valdovus. Po kelerių metų visos tarybos ir valdovai vis, dar spręsdavo, tik su Amėjos pašventinimu. Faktiškai Amėja tapo valdove prieš savo valią. Tada ji dingo keliems mėnesiams palikusi raštelį jos neieškoti. Alwis man pasakojo, kad grįžusi ji buvo ypatingai irzli. Ji įsakė atsiusti geriausius Požemio gyventojus. Kiekviena grupė nuo vilkolakių iki stipriausių magų atsiuntė savo atstovus. Amėja išrinko grupes po devynis kiekvienai Požemio teritorijai. Išrinktųjų devynetai tapo Požemio apsauga. Amėja sukūrė „Išbandymo taurę“, iš jos atsigėręs magas tapdavo Požemio apsaugos kareiviu ir atsakydavo už savo veiksmus, tik prieš devynetą. Jeigu magas nebuvo vertas šitos pozicijos vanduo taurėje jį klaikiai apnuodydavo ir paženklindavo. Sakoma, kad Alwis taip gavo savo plaukus... Tai, tik istorijos trupiniai kuriuos nugirsti jeigu pakankamai ilgai dirbai Požemio apsaugos gretose. Kaip ten bebūtų dėl vieno sutaria visi. Amėja liepė jai netrukdyti ir niekas pusmetį nedrįso, net artintis prie jos rūmų. Šitą tylą nutraukė Alwis, gal niršdamas dėl savo plaukų ar šiaip dėl kitų priežasčių jis visiškai girtas atsidūrė prie Amėjos rūmų vartų. Nesulaukęs jokios reakcijos išvertė vartus ir įsiveržė į rūmus. Ten jis rado garsųjį Amėjos laišką. Ji išdėstė, kad jau kurį laiką jautėsi prastai. Nujausdama, kad artėja paskutinioji ji paprašė vadovautis jos planu ir likti Požemyje. Cituoju „ Aš paaukojau savo gyvybę, kad jūs mano mielieji draugai gyventumete taikoje ir ramybėje. Kurdama Požemį aš peržengiau ribas kurių nevalia peržengti. Su kiekviena diena jaučiuosi vis silpnesnė, kad ir kiek manos pasisemčiau ji sudega, kad išlaikytų mane gyvą. Matyt pažeidžiau savyje kažką labai svarbaus atiduodama viską ką turiu šitai taikos salai kurią praminėme Požemiu. Gerbkite mano sukurtą valdymo sistemą. Tegu mano išrinkti devynetai ir jų kareiviai saugo taiką Požemyje. Tegu išrinkti tarybų medžiotojai saugo žmones paviršiuje nuo tų mūsų gyventojų, kurie pamiršo esantys svečiai svetimame pasaulyje ir negerbia mano valios. Nebegalėdama tuščiai kovoti su mirtimi parašiau šį laišką ir nusileidau į rūsį pasiruošti susitikimui su dievais. Mirsiu tarp savo mėgstamų daiktų ir karo trofėjų. Laiminu visus Požemio gyventojus ir linkiu kartu sukurti geresnį būvį būsimoms kartoms... “
Levana nutilo ir gurkštelėjo vyno. Kokia tragiška pabaiga valdovei, kuri gelbėjo saviškius iki paskutinio kraujo lašo. Nėra teisingumo ir nebuvo. Būsimos kartos rezga savo intrigas ir seni draugai spjauna ant tavo palikimo Amėja...
- Žinai atsisakau Alwio nenoriu, kad toks niekšas būtų mano mokytoju. Mane sudomino Požemio apsauga manau ten atsirastų magas galintis mane mokyti. Amėjos pastangos vertos didžiausios pagarbos, norėčiau aplankyti jos kapą.
Levana niūriai palingavo galvą:
- Aš irgi norėčiau, bet Amėja mirė savo rūmų rūsyje. Netgi Alwis nesugebėjo atidaryti to rūsio durų. Amėja užantspaudavo duris magija kurios mes paprasčiausiai nesuprantame. O, net jeigu galėtume ten įeiti argi atsiras kvailių norinčių trukdyti jos ramybę. Požemio apsauga sutiks tave mokyti jeigu pridėsi prie mūsų. Nemanau, kad taurė tave atmes kaip nevertą.
Tikėkimės, kad tu neklysti... Taurė pajus, kad gerbiu moterį kurį ją sukūrė. Nieko man neatsitiks. Levana išbūrė raudonas duris, paaiškindama, kad jos veda į Požemio apsaugos namą. Giliai įkvėpiau ir pasiruošiau, dar vienam išbandymui.  Levana drąsinančiai paplojo man per petį ir nusitempė mane pro raudonas duris. Trumpas blykstelėjimas ir jau stovėjau viduryje apversto kambario. Čia metėsi skeptrai, buteliukai, plokštelės, ginklai ir dar velniažin kas. Kambariui ypatingai smagų toną suteikė ant alebardos kabanti žieminė kepurė. Nervingai sugraibiau cigaretę, bandydamas pridegti ją melsva liepsnele paverčiau ją pelenais. Nusikeikiau ir atsisėdau ant lovos apverstos drabužiais ir knygomis. Levana raminančiai nusišypsojo ir pridegė man cigaretę normaliu žiebtuvėliu. Kurį laiką tiesiog žiūrėjome vienas į kitą... Ji kostelėjo:
- Žinai paskelbsiu, kad esu gyva ir sveika buvau dingusi keletą dienų. Aptarsiu tavo įšventinimo į kareivius klausimą. Nesinervink aš matau tu turi kario širdį ir gerbi Amėją. Tai viskas ko reikia norint prisidėti prie mūsų...
Ji skubiai išėjo, o man vėl dingtelėjo, kad nežinau kas įvyko man geriant su Gabija. Gal aš pasakiau kažką ko nevertėjo pasakyti? Ar tai, dar išvis svarbu? Manęs laukė naujas gyvenimas su nauju tikslu. Gabija nebėra vienintelis dalykas, kuris mane džiugina. Nusijuokęs numečiau cigaretės likučius ant grindų. Aš gimiau iš naujo praeitis dabar, tik nevykęs nuo alkoholio apsiblausęs sapnas. Levana grįžo ir aš nusekiau paskui ją jaučiau, kad einu pasitikti savo likimo. Viskas kas įvyko vedė būtent čia.
2012-02-20 00:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą