kartais
nedažytuose sapnuose
girdžiu kaip tu su ja kalbiesi
sakai - suprask aš nepasikeisiu
aš visada būsiu toks
o ji švelniai trūkteli
rankovę
ir suleidžia
dar vieną dozę laiko
ranka truputį pamėlsta
nes laikas tik įšaldo
neįžengiamą žemę
į kurią pasiųstos keliauja
mano divizijos
sakai - man turbūt taip lemta
ir aš sustabdau savo karius
nes su likimu moku kalbėtis
kelios diplomatiškos frazės
žavesnis reveransas
pora ašarų nesusitinkančių ant
skruosto
ir jis pakeičia savo nuomonę
kaip sako paprasti žmonės
likimas tampa sukalbamas
kaip ir tavoji
kuri vis gaminasi naujus raktus
nes nežino kad nieko
nuo jos nesi užrakinęs
tiesiog pasidėjai į
mano lentyną