Tavo akys žydros kaip jūra,
Mėlynuoja beribis dangus...
Netikėjau, kad tokių vis dar būna,
Prie tavęs aš jaučiuosi žvalus.
Dieną - naktį jos spindi iš laimės,
Keri šypsena savo švelnia.
Taip toli liko mylimas kaimas.
Vėl keliauti ruošiuos pas tave.
Šiluma begalinė užlieja,
Trūksta žodžių jausmams apsakyt,
Kai mes pėsti keliavom prieš vėją.
Eisim šiandien, rytoj ir poryt...:)