rašyk.lt: Kūriniai / Santaja / Akimirka

Tyliai, tyliai...
Basos pėdos
geležinkelio bėgiais
šaltais.
Širdį supęs
skausmas mėtos.
Girgžda sniegas
sumišęs, kaltai.
Akys neregės,
žvilgsnis bejėgis.
Tik staiga -
lyg šešėlis toli.
Veidas artimas,
nepalytėtas,
lūpom švelniai
nuslysta šypsnys.
Rankos tiesias,
maldauja: pabūki,
dar pabūki kartu,
neišnyk.
Basos kojos
nugrubusios rauda,
nepajėgia tolyn
nusiirt.
„ Pailsėk „ –
aidi balsas iš tolo. -
„ Aš kartu visada.
Prisimink. „
Švilpia, artinas
garvežio dūmas,
dunda bėgiais
vagonai artyn.
Susirietusios basos
pėdutės.
Veidą puošia
palaimos šypsnys...

Blogas komentaras Rodyti?

2012-02-13 20:22

Pranas

Santaja, ar tu tikrai ta Santaja,kuri visą kosmosą išbėgiojusi. Nesuklupk per krūmelį šokdama. Jeigu tikrai žinočiau, kad tu Ta, tai pabarčiau daugiau, o dabar...
Girgžda sniegas
sumišęs, kaltai.
Na,tikiu, kad jis neabejingas,(kaip ir aš), bet kodėl mums girgždėti kaltai, jeigu su kažkuo ten bučiavaisi, o kuris iš judviejų nemokate?
Toliau;
basos kojos
nugrubusios rauda,
nepajėgia tolyn
nusiirt.
Baik.
Bet nedaug ką galiu pasakyti, tik savo supratimą:
nepasiduok nei gražiai formai, nei darniam skambėjimui, užmiršdama mintį. Eilėraštis gali būti priimtas į muziką, bet būti tokiu jo niekas neįpareigoja- kalba SAVIMI ir turbūt per išreikštą minį,jis išlieka labiau gyvybingas.
Bet jeigu perskaičiusi supratai, ką čia parašiau, tai esi protinga.
5 tau, ir 5 tavo kosmosui, kurio eilėraštyje neišgirdau ir, žinoma, šiam eilėraščiui jis nereikalingas - čia reika bučiuotis.
Bet svarbiausias dalykas - netsižadėti savo supratimo, nepaisant kad ir pats Dievas jo nesuprastų.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-02-13 17:35

vanigera

Nuostabi akimirka...gražus kūrinėlis:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2012-02-13 16:06

Daiva Rimšienė

Greitai skaitosi ir iškyla vaizdiniai..

Gražu

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)