nepasensta ausų kaušeliai, nors klausa pasensta, o su jausmų slopimu ar stiprėjimu kartu stiprėja ir silpnėja tragiškumas, dramatiškumas, džiaugsmas, liūdesys, bet liūdesys visada liūdesys, o džiaugsmas visada džiaugsmas - tai dvasinės būsenos;
Jausmai nesensta, jausmai yra ugdomi, auklėjami, bręstant išminčiai. Aš tai suprantu, kad čia linksmas komiškas kūrinys, bulvės padaže ir vynas taurėse - geras. (bet jei skrandis stiprus, o jei jautrus, nu toks derynys, sakyčiau pavojingas...)
Sutema kieme jau blaškos,
Stogus pilnatis apšvies,
Verdi skanią vakarienę –
Šventė širdis mūs palies...
Tavo rankos mikliai dirba,
Kvepia bulvės padaže...
Meilės vakarėlį ilgą
Jaukiai jaukini mane.
Kambarys žvake rusena,
Taurės dvi, lėkštėj druska...
Jausmai mūsų, nepaseno –
Dievas saugo juos laike :D
Bet bulvės su padažu ir vynu, mhmmmm, ar ne skaniau:
"išpudruotos šnervės kokainu, sudaigstytas herojus plonais saldainių kvapais, ir žvaigždžių gražus švytėjimas ir pragaras – simpatiškas")