Kodėl negalėčiau
sau švilpaut,
lyg laisvas
ir šėlstantis vėjas?
Kodėl negalėčiau
būti ramus,
lyg tekanti upė?
Kodėl vis dar rūpi
panirti
į Tavojo bučinio
gelmę,
lyg būtumei
jūra
į kurią įtekėt
privalau.
Hm, trumpas, paprastas, tačiau elegantiškas ir toks... Tikras. Galbūt atrodė per trumpas, tačiau, kai perskaičiau jis tarsi išsiliejo, užpildė "smegeninę" ir beliko pasakyti, jog gražu. :)
Kodėl
negalėčiau
švilpaut
lyg šėlstatis vėjas
ir būti ramus
lyg tekanti upė?
Kodėl rūpi
panirt į gelmę
lyg būtum jūra
į kurią
įbrist ir nuskęst
privalau.
Tau, Zeniau, išėjo -
kažkoks pasišiaušęs eilėraštis -
sušukavau, apkirpau
ir geras
5.