Painiava...

Ištiesk rankas aukštai į dangų,
Ir plauki debesiu baltu.
Ar Tu matai kaip laikas bando
Pabegti vieškeliu plačiu..?

Kai merkias akys, viskas temsta,
Ir saulė taps juodu skliautu...
Gal neš mane į gilią lemtį,
Gal leis nuskristi su paukščiu..?

Nes kai žvelgiu, o laikas bėga
Ir mintys miršta pamažu.
Ir kas tuomet vienai man lieka..?
Aš tapt pilka dulke skubu...

O kaip veržias mano noras,
Kaip lekia, skrieja ten kažkur tolyn...
Kuriu pinkles kaip juodas voras:
Nestok, o bėk..! Pirmyn, pirmyn..!