nebaigta... nepradėta

Netikram mematomam ir negirdimam
Nesutiktam ir nepažįstamam
Nuolat besikartojančiam nujaučiamam
Manam pasauly nemanam yra nėra...

Po nakties klajonių šaltas rytas
Ne kelias į rytojų, jis jau negyvas
Suplanuotas, sapnuotas ir pamirštas
Apverstas atverstas kryžius surūdyjęs.

Kol dar juodi šešeliai nenustoja
Šokti mirties gyvybės šokį,
Raudona amžinai paliko juoda,
O krūme vis dar juokiasi lemtis...

Ir žarstomų lapų šlamesy šnarės
Seno juodo medžio menama aistra,
Nuo laiko nebūtin viltim pabėgs
Jausmų pradžia nepradėta... nebaigta.