Gyvybė

Tuk-tuk plazdena tyliai vakare,
Bet ne širdis nerimstant tyloje.
Tarytum angelas mažytis –
Langelį kalasi kas kart po sprindį.

Ir taip stebi, klausaisi palengva,
Kol lūpose suskamba melodija gyva.
Tuomet užplūsta debesies lengvumas,
Suspurda vėl, jauti sparnų trapumą...

Žydra akių spindėjimo galia,
Suspaudžia siela palaiminta šviesa.
Nušvinta šypsena moters tyra,
Gyvybė spurda po širdimi – nauja.