Snaigės krenta lengvais rojalio akordais.
Baltras triukšmą, nieko daugiau negirdžiu .
Prisilietimą stingdančiai tirpų ir salų.
Gyvenimo aleksyrą iš dangaus jaučiu.
Raštai tavo neišpasakytas gamtos škicas.
Tu neturi savasties, tik saulės tiesą skelbi.
Patirsi gal nusivylimą kitų akyse kritus.
Tu vardas, kurį taria sušalusios lūpos, esi.