Norėjau
į gyvenimą
nagais, dantimis įsikibti,
norėjau pasinerti
į namų, kapų vienumą.
Pasinerti į jūrą -
Nerimo, Ramybės,
norėjau
nuo kranto
toliau įrtis
ir susitraukti
lyg moliuskas
ir išgaudyti -
visus krabus, žalčius -
ligi vieno.
Ir palikęs vaikus,
draugus
žuvų, ungurių stovyklą
ir pasikliovęs
žadintuvais -
nubudau,
o tu, tuo laiku -
buvai, kažkur išvykus
ir grįžai nakčia -
su traukiniais,
lėktuvais.
Ir norėjai
visas dienas, naktis -
juoktis ir kvatotis,
norėjai
pusiaukelėje
apsistoti,
norėjai išsprogdinti
seną stotį
ir mano abejingumui
nepasiduoti.
Atlėkus, sugrįžus
su visais žaibais, perkūnais -
ėmei juoktis ir kvatotis.
- Kas ugny nesudega,
kaip obuoliai supūna.
Į gyvenimą -
nagais, dantimis įsikibęs
nešuos tave,
kaip bičių
dūzgiantį avilį,
o kiek liko rašymo,
akmenų tašymo,
o kiek šlifavimo,
o kiek eilėraščiuos klaidų -
gramatikos
ir skyrybos.
Sakiau, išmoksiu
visus eilėraščius
mintinai - ligi vieno
ir pralošiu
visus pinigus
kiniškoje ruletėje,
o už ką pirksiu -
sviestą, duoną ir pieną?
Užlopysiu,
užadysiu
visas kišenes
skylėtas.


Senamadžius








