Pažvelkite į jį – į rėkiantį širdim keleivį.
Pažvelkit į sugniaužtas jo rankas,
Kai žandeną nerimastingai kramto.
Ir tikisi, kad jį supras..
O jums gi nusispjaut į norą jojo.
Jis vienas stūgauja erdvėj.
Ir jūs negirdit to staugimo.
Kartėlis kaupias jam gerklėj.
Ir vieną gūdžią naktį spjaus jums tą kartėlį.
Vadinsit jį bepročiu-niekas nesupras.
Nors patys pakabinot jam po kaklo peilį.
Nesudrebės širdis, kai jo lavoną ras...