Pasikalbėjimai su Lietuva

Pasikalbėjimas su Lietuva 2

Staiga prisiminiau, kodėl tave aš myliu.
Nuo pat mažens turiu aš tavo dvi krūtis.
Viena Sedoj, kita Beiniūnuose, prie Kauno.
Sedoj Bočelis, Beiniūnuose Bobutė.
Tos krūtys, svajonėm, glosto, girdo.

Sedoj ašoklius, spenius pritvinkusius čiulpiu
Saldžiarūgščius, nuo krūmų, dygliuotą skonį.
Rytais dar neprabudęs girdžiu tave,
Kaip kepa Bočelio sugauta žuvis.
Klausaus kaip namo sielą graužia kirminai.
Labai arti šaltiniai, rūsys baugokas, sklidinas vandens.
Ir vyšnios storos, labai juodai raudonos.

Beiniūnuose  Bobutė tarp obelų,
Hamaką savo drobių išaustų,
Mums supa pakabinus.
Prisirpusius spenius mums obuolius
Nuo žemės skina.
O meile mano Lietuva,
Aš tavo tarp dviejų krūtų.
Išglostytas, pagirdytas.

Dvi krūtys mano buvo susitikę.
Sėdėjo vienas šalia kito, žili, mylėjo mus.
Labai norėjau, kad mylėtų vienas kitą.
Prisiminiau, kodėl tave aš myliu.
Nes vieną rytą nuogas aš išsitryniau žemėm tavo
Ir pasinėriau į Tave, į Tavo vandenis.