Plaukimas

Tada buvau devynerių, - šokinėjau nuo bokštelio
Į dangų, ar į vandenį, o gal tuo pačiu ir ten, ir ten:
Iššoku ir plaukiu debesim ar vandeniu chloruotu.

Kas kart prieš įtemptom it stygos plaštakom praskrodžiant
Vandens paviršių, šimtojoje dalelėje tylos sekundės aitvaras
Budriai tykojo nevalingo raumens truktelėjimo prieš paneriant.

Kas kart už mirksnį jo greičiau panert turėjau, - galbūt ir pavykdavo.

Ir iki šiol dažnai sapnuoju, kad plaukiu be tikslo jokio,
Vidury didžiulio vandenyno ramiai, tolygiai dėlioju
Ranką po rankos ir ritmiškai įkvėpiu kas trečią

Kartą ar gyvenimą ... ir taip kol vandenyną
Ima kaustyt ledas, o irtis tampa vis sunkiau,
- tuomet gilyn neriu aš žuvimi didžiule, o galbūt debesiu,

Dugną pasiekiu dangaus ar vandenyno,
- ir taip atsitrenkiu į horizontą, - o jis it daugiasluoksnė
Scenos užsklanda, kas kart po sprindį atsitraukia....

Dangus ar (/ir) dugnas.....