Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dalia Staponkutė „Lietumi prieš saulę“

Dalia Staponkutė išsiskiria savo patirtimi bei kūrybiniais ieškojimais. Jau antrą dešimtmetį gyvena toli nuo Lietuvos. Prisiglaudusi Kipro salos tyloje, ji skaudžiai ir atvirai kalba apie žmogaus tapatybės problemas, namų, tėvynės, kalbos svarbą kiekvieno žmogaus sąmonėje bei kasdienėje aplinkoje.
Rašyti labiausiai paskatino baimė prarasti gimtosios kalbos jausmą. Išsigelbėjimas prasidėjo vertimu. Pajutus, jog sava kalba nesuvaldomai tolsta, jos gyvastį palaikė graikų kalbos vertimas į lietuvių kalbą. Ilgainiui Dalia Staponkutė į rašymą taip pat ėmė žiūrėti kaip į vertimą.
Esė rinktinėje „Lietumi prieš saulę“ rašytoja filosofiškai pažvelgia į asmenybės formavimosi ir savitumo, bei tapatumo problemas, analizuoja emigrantų patirtį ir skirtingų kultūrinių plotmių pėdsakus kasdienėje ir kultūrinėje veikloje, neišvengiamą kitos tautos bruožų integraciją į žmogaus sąmonę. Ji rašo: „Atidavus salai daugiau nei dešimtį gyvenimo metų, pajunti, kaip giliai į tave įsismelkę salietės bruožai, kuriais apaugi it uola kietais jūros druskos kristalais. “ Autorė kalba apie tai, jog šalia mums įprasto, šiaurietiško veido ima formuotis kitas, visiškai svetimas ir, regis, nepriimtinas tapatumas. Tačiau ilgainiui (to gali net nepajusti) jis tampa vis artimesnis ir viskas, kas buvo prigimtinai artima, taps tolima gražia vizija, kuri, deja, bet niekuomet nebebus visiškai tava. Ir tuomet žmogus privalo išmokti priimti abu, prisitaikyti abiejuose pasauliuose, iš tiesų- fiziškai- gyvenant tik viename iš jų.
Bene skaudžiausia tema, užgaunanti pačias jautriausias sielos kertes, yra mišrių šeimų kalbinis  santykis su jų keliakalbiais vaikais. Dalia Staponkutė kalba apie tai su itin dideliu susirūpinimu. Jai atrodo, nėra nieko skaudžiau kaip žiūrėti į tylinčią motiną, ir svetima kalba tarp savęs bendraujančius jos vaikus. Vienoje iš esė autorė mini Henri Bergsono vitališkumo idėją apie gyvybę kaip vientisą sistemą ir lygindama tvirtina, jog vaiko negalima suvokti kitaip, nei motinos kūno dalies. Taigi neįmanoma įsivaizduoti vaiko ir be motinos kalbos.  Tačiau esė rinktinėje atskleidžiama, jog gyvendama svetur, rašytoja nuolat susiduria su šia problema. Savo vaikuose matydama kitos kalbos pergalę prieš savą, gimtąją, jaukią ir mielą kalbą, regi savo pačios nyksmo paveikslą. Nesvarbu, kiek laiko gyvensi svetur, kaip stipriai į tave įsikabins svetima kultūra, tačiau gimtoji kalba visuomet liks ta, kurioje, pasak Dalios Staponkutės, mes labiausiai ilgimės mielų, atpažįstamų žodžių ir jais meldžiamės.
Gyvenant emigracijoje kalba yra reikalinga kaip skydas, kaip kaukė, kurie apsaugotų nuo stulbinamo aplinkos kitoniškumo, ypatingai tuo atveju, jei gimtoji ir naujoji kalba giminiuojasi sunkiai.  Įdomus D. Staponkutės požiūris į graikų kalbą ir pačią šalį: ji myli jas taip, kaip galima mylėti seną moterį- su gailesčiu. Visai kitaip kalbama apie lietuvių kalbą- ji vadinama jaukia, artima, tokia, kurios nereikia matuoti tūkstantmečiais.
Gyvenimas saloje vaizduojamas kaip nestabilus, neapibrėžtas vyksmas. Čia viskas tarsi be pradžios ir be pabaigos. Tu bet kada gali viską pradėti ir atrasti iš naujo. Būtent tai ir kelia didžiausią nusivylimą ir ilgesį Tėvynės vertybėms. Žmogus niekada nepasikeis tiek, kad pritaptų sau svetimoje aplinkoje.
Aprašydama grįžimą į Tėvynę po daugelio metų, D. Staponkutė išreiškia abejonę. Nebegalima drąsiai teigti, kad tai tavo šalis, sunku vėl priprasti. Daug kas yra kitaip, daug ko negalima prisiminti, o tai, ką prisimeni, yra jau seniai išsisklaidę po metų dulksna. Autorė mano, jog tikraisiais emigrantais reikėtų vadinti išvykusius ir vėl sugrįžusius, o tuos, kurie kartą palikę niekuomet nebegrįžta, derėtų vadinti išminčiais. Tačiau, kur begyventum, kokie kultūriniai ir dvasiniai ieškojimai bekamuotų, verta atminti, jog tėvynės yra tiek, kiek ji gyva viduje.

Deimantė Gabinaitienė, Dovilė Jankeliūnaitė
2012-01-02 00:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-19 23:48
aš lapė
Mergaitės, tikrai - paprašykit administratorės Evelinos, kad šį darbą prie recenzijų perkeltų - ir per paiešką bus randamas, ir daugiau žmonių perskaitys, ir šiaip - tvarka bus :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-02 08:55
Sutemų Sesuo
...pritariu Arvenai, o tekstas-geras...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-02 08:14
Arvena
Gal verčiau tai reikėjo įkelti kaip recenziją?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą