tam, kurio nėra...

Užblokavau
mintis,
Nenuimamu
bloku,
pagamintu iš
smaugiančio
egoizmo,
žudančios
tylos ir
nesančios
tolerancijos
mišinio...
      --
Pasmaugiau
viltį, rankom
suadytom,
žudžiau
žudžiau,
o ji net
necypsėjo...
Kas dar
mane nustebins?
Atbukins?
Ironija,
kurią
užspaudžiau
savyje, kad
nebedvoktų
meile,
kurios
nėra ir
būti nebegali...
      --
Aš pradėjau
tikėt, kad
visa yra
amžina,
tačiau
nieko nėra
tikra,
viskas tik
vakumas,
vakumas ore...
Neimanoma,
bet taip panašu
į mane...