Sena istorija

Aš parašysiu tau, mieloji, laišką,

Priminsiu tavo nuodėmes juodas

Ir pasirišęs po kaklu vainiką

Išeisiu pro galines namo dureles.

Išpasakosiu tau viską, viską –

Ir ašaras sūrias, ir butelius tuščius.

Kad tu žinotum, kaip man skauda,

Kad meilę mūs apverktum,

Kaip tuos vakarus šlykščiai tylius.

Linkėčiau tau aš nugalėt save,

Bet mano viltys jau seniai paskendo

Tavo degtinės butelio dugne,

Kai man išėjus tavo meilė man vis menko.

Bet jei išsiblaivysi tu kada

Ir prisiminsi tuos gerus laikus,

Nesistebėk, jei būsiu aš jau su kita

Ir jau jinai šnibždės vilties žodžius.