Kartais laša tyliai skausmo mintys,
kartais noris atsargiai ir nekaltai jomis dalintis,
kartais noris ryto vėjus išbučiuot ...
ir visus tinklus žvejybos uoste suskaičiuot.
Tyliai laša natos ir telieka dainose tik trapūs ir bereikšmiai žodžiai,
vaikštau aš per sapną kalnuose ir stebiu kaip elgetos klajūnai
į beribį dangų žiūri godžiai.
Išeinu kitur, o mano mintys į tą pačią vietą gryžta,
pamatau tave ir ne širdis, o siela tavo žodžių sutepta perpus suplyšta...
Vel jaučiu, kaip oras skverbiasi į vidų
O aš tiktai suglumusi tyliu, vistiek juk nieko nejauti tu.
Netekusi jausmu, dabar aš tik mintis turiu,
Ir ne širdim, o šaltu protu,
Apie tave šiokias tokias eiles kuriu...