ištiškusi diena
ant aptrupėjusios palangės
myriop keliaujančiojo
šnabždesiai į Dievo ausį
sustirusioje tyloje
atsiveriantys dangūs
kadaise paskandinę
motinos akis nebauski
Tvirtas, pastabus, taiklus pradžios kalbėjimas, toliau toks lyg ir nieko naujo, užtat pabaigta skambiai (neskaitant kitų minėto nenukėlimo). Bendrai, užkalbėjimo ir miniatiūros įspūdis. <5.
atsiprasau ten buvo darbinis variantas.
pataisymas.
-istiskusi pana
ant istrupejusio asfalto
prasys taves dievuli
kalta esu tik pirma karta
malone padabine
atverkim dangui
sielos pinigine. -