Aukle krikštytoja, man saują /tiesk/

o gal nebereikia atskirti

nebūtina

aš pamiršau bažnyčias su vienišais altoriais

pamiršau debesis

laukimą

dešinės rankos krumpliuose

tyliai ir kruvinai laukiantį išrišimo

——————————

prekybcentriai šiandien nedirba

jau trečias alaus tavo rankose

ant tryliktojo nebūties laipto

magiškas skaičius

bet juk taip nežaidžiama, aukle

———————

turėti rūpėjo labiau negu būti

antrąja sauja iš trijų

tąja kruvina

tąja, kuri vis dar spaužia šukes

tikėdamasi, kad auklė

pažadins

—————————–

mano neviltis yra

viso

pasaulio

duoklė