o gal nebereikia atskirti
nebūtina
aš pamiršau bažnyčias su vienišais altoriais
pamiršau debesis
laukimą
dešinės rankos krumpliuose
tyliai ir kruvinai laukiantį išrišimo
——————————
prekybcentriai šiandien nedirba
jau trečias alaus tavo rankose
ant tryliktojo nebūties laipto
magiškas skaičius
bet juk taip nežaidžiama, aukle
———————
turėti rūpėjo labiau negu būti
antrąja sauja iš trijų
tąja kruvina
tąja, kuri vis dar spaužia šukes
tikėdamasi, kad auklė
pažadins
—————————–
mano neviltis yra
viso
pasaulio
duoklė