Marihuanija 3

Trijulė iš dviejų žmonių keliavo sunkiai vilkdama keturis nustipusius kuinus ir būrį musių. Pastarųjų zvimbimą galėjai girdėti už septynių kilomyliajardpėdžių (1 kilomyliajardpėdė – apie 845736,59mm). Keliautojai keliavo karts nuo karto paragindami savo dvėselienas. Galiausiai jie prisivilko iki kryžkelės. Prie jos, patogiai išsidrėbęs ant dvikojės taburetės, sėdėjo piktas seniokas. Jis jau iš tolo pamatė, užuodė ir apspjaudė keliautojus. Šie priėjo ir nepamatę jokios rodyklės ar akmens ant kurio būtų parašyta kuriuo keliu einant netenki arklio, kuriuo gyvybės, o kuriuo – nekaltybės, paklausė senioko:
-Laba diena! Mes esame pro šalį keliaujantys keliautojai ir norėtume pasidomėti, kas per išsigimėlis tu esi?
-Aš rachitektas. Aš nieko nekūriau ir niekada nekursiu. Paprasčiausiai sėdžiu. Pirmasis jūsų klausimas gali būti ir bus toks pat nereikšmingas ir kvailas, kaip ir likusieji jūsų klausimai. Pasistengsiu į juos atsakyti kiek galėdamas nesąmoningiau.
-Kur veda šie keliai? – pasidomėjo Purvius.
-Dešinysis kelias veda ten kur buvote pasiųsti. Kairysis kelias veda belenkur. Jau matau jūsų išsprogstančias akis, varvančias seiles ir kitus kūno skysčius. Suprantu apie ką galvojate. Pareigos jausmas šaukia keliauti į dešinę, o šiaip, kadangi visi jūs lievi, tai jums stojasi noras keliauti kairėn...
Keliautojai susižvalgė ir nuėjo tiesiai per senuką ir jo taburetę. Taip atsirado trečias kelias ir purvan įtryptas senuko skeletas, kurį dabar rodo turistams iš Antarktidos. O trijulė nusivilko tolyn. Kai jie pasiekė pievoje esančią miško aikštelę, nusprendė pailsėti. Kur buvęs, kur nebuvęs, tačiau planuojantis pabuvoti, iš po velėnos išlindo nykštukas bezdukas.
-Kaip nesiseka? – pasidomėjo jis.
-Labai gerai – regis mes pasiklydome, pavargome vilkti dvėselieną ir aplink lakstosi visokie nykštukai.
-Kaip gerai, - žemu balsu sucypė nykštukas, - aš sutinku su pasiūlymu ir prie jūsų prisijungsiu 128kbps greičiu.
-Nieko nebus, – sugirgždėjo medinė lėlė, - kadangi mes tavęs beveik nepažįstam, gausi tik 48kbps ir paprastą loginą. Žinoma, jei įvykdysi penkias misijas, mes tave padarysim Poverjuzeriu. OK? Cancel?
-OK.
Nykštukas gavo savo nustipusį kuiną ir visą pašlemėkų komanda nusivilko toliau. Eidami tiesiai jie padarė didžiulį šortkutą ir Marihuaniją pasiekė po mėnesio. Kirtę sieną, o ji buvo akmeninė, todėl skylės išdaužymui prireikė dar poros savaičių, žingsniavo link sostinės. Jie keliaudami sutrypė karį bandantį prisišaukti pagalbos. O jo keistąjį paukšti žvirbliakalakutkiaulę išsikepė ir neskaniai suvalgė. Deja, medinė lėlė paspringo popieriaus rulonu, kuris buvo pririštas prie paukščio kanopos ir užduso. Draugai šiaip ne taip ištraukė popiergalį ir ėmė skaityti.
„Karabaso Besmiertno kvestas. Kažkur gyvena Karabasas, kuris planuoja pavergti visą pasaulį pasinaudodamas savo niekam tikusiu pasaulio valdymo planu. Jis bando tai padaryti kurdamas Uberzombį, tam jam reikia kuo daugiau lavonų. Todėl jis suplanavo užpulti Marihuaniją ir jos gyventojus panaudoti kaip žaliavą.“
-Gal palaukim kol viskas išsispręs savaime? – pasiūlė Kaliausia.
-Ne, - viską sugadino lėlė, prisiminusi, kad ji – lėlė ir kvėpuoti jai nereikia, - mes eisime gadinti gėrio ir blogio balanso.
Kai jie pasiekė sostinę viskas jau buvo prasidėję. Iš dangaus žybtelėjo joninė patranka, per laukus žygiavo ketvirtojo lygio paladinai ir visokia kitokia velniava. Pašlemėkai būtų sprukę neatsisukdami, jei priešai nebūtų apsupę jų iš visų pusių. Jiems teko gintis.
Musės, kurias komanda atsitempė kartu su nustipusiais kuinais lindo į paladinų šalmus ir savo zvimbimu iš proto varė karius. Medinė lėlė pradėjo lakstyti sienomis, išsisukinėti nuo strėlių ir prievartauti burtininkus. Kaip priešus nuodijo nykštukas bezdukas aiškinti nereikia. Purvius suprato, kad šios kautynės gali geruoju nesibaigti todėl prisiminė, jog kadaise studijavo magiją ir pradėjo burti:
-Console, /sv_cheats 1, /god 1, /impulse 111.
Tuomet nusižvengė meiliu juoku ir išsitraukęs savo daugiatemplį lanką užliejo priešus strėlių jūra. Deja troliai brovėsi vis artyn ir tolyn. Kaliausia suprato, kad liko tik vienas būdas išgelbėti savo kailį. To triuko jis buvo išmokęs zulusų kungfu mokymo centre. Treneris dažnai sakydavo, jog nematė talentingesnio mokinio. Kai troliai jau buvo čia pat, Kaliausia pašoko į orą ir nusispyrė batus. Masinio naikinimo ginklas, paskutinį kartą panaudotas dinozaurų laikais (tai ir buvo jų išnykimo priežastimi) vėl išvydo dienos prieblandą. Tūkstantmečius neplautų kojinių kvapas smogė priešams. Kaliausės bendražygiai prie kvapų jau buvo pripratę keliaudami su nykštuku bezduku. Priešai nebuvo tam pasiruošę. Nuo kvapo jie krito kaip asteroidai per Armagedoną. Dužo stiklai, degė medžiai, eižėjo sienos, žemė plyšo juokais, baubė prievartaujami galvijai. Prasidėjo Apokaliptikos koncertas. To neatlaikė niekas.
Karabaso Besmiertno armija buvo sulaikyta. Deja, kautynių metu žuvo 48235 Marihuanijos gyventojai, iš jų 48234 nuo „draugiškos ugnies“. Tarp žuvusiųjų gulėjo ir girtas karalius. Niekas į tai neatkreipė dėmesio ir jį palaidojo.
Pašlemėkų komanda nusprendė, jog privalo atkeršyti Karabasui Besmiertnui už visą tai. Ir jie iškeliavo ieškoti šio pilies, tikėdamiesi ten surengti milžinišką orgiją...