perkėla lapkritisgruodis

buvau išmokytas, kad po stakta saugu,
ir drebantys namai ten nesvyruoja -
slepiesi tarpinej,
tampi medžiu, ir
būsena nesikerta su toliais


dažniniais tampantys veiksmai,
ir erdvės kambarių riboto aukščio.
ant krumplių
kaupės metai ir
ruduo,
rikiuodavo dienas ant slenksčio.,


ir kai pritrūko valandos,
kad tęstųsi diena iš buvusio sezono
neišsipildęs
grimsta
šis
ruduo,
paklaikęs, tirštas, vos geltonas/:


atsiveria tarp kambarių
vanduo,
ant liepto ima
snigti.