Tik Tak

Tik Tak
Kiekvienas  mano rytas prasideda nuo tik tak. Taip tiksi mano laikrodis, o gal ne? Gal tai tik kaimynų laikrodis už sienos, bet vis tiek pabundu aš nuo tik tak. Prisiminiau visų keturių studijų metų rytus -  vis dėlto tik tak – tai mano telefono žadintuvas, pažadinęs mane kiekviena mielą rytą. Mielą? O gal ir ne. Vis dėlto - ne. Mielas rytas – tai juodos kavos puodelis ir šiltas chalatas, verčiantis susimąstyti apie tik tak. Bet aš nemąstau, aš tik visada girdžiu tik tak. Tikriausiai tai jau įaugo į mano sąmonę. Taip.
Tik tak tik tak -  viskas skaičiuojama tik tak ritmu. Tik tak bėga laikas, nestabdomai ir negrįžtamai, kaip ir rodyklė laikrodyje. Laiko rodyklėje. Tiesa, šią rodyklę galima sustabdyti, bet laiko – ne, vis tiek mintyse tiksės tik tak tik tak. Viskas juda tik tak ritmu.
Eidama gatve gali sutikti begalę žmonių – spalvotų ir nelabai, bet tu juos ne sutinki, o tik praeini, juk eini tik tak ritmu. Tik tak eina ir praeina  -kaip ir laikas, kaip ir žmonės, likimai, gyvenimai.
Eidama gatve pamatai moterį, kurios tik tak laikrodukas prasisuko (o gal sustojo?) ir ji atjaunėjus bent dešimt metų nei parašyta pase. Tada nejučiomis išsitrauki veidroduką ir pasižiūri į save. Taip, tavo laikrodukas, kaip bebūtų gaila, tiksliai eina. Paakiai pajuodę, plaukai nutriušę, oda suvytusi, ir negana to, ją išvagojusios laiko išdavikės – raukšlės. Tik tada rimtai susimąstai apie tik tak, pastebi, jog tavo laikrodukas neperšoko nei į priekį nei atgal, ir pase parašyta tiesa. Tu supranti šią tiesą, bet vis tiek nenutyla tik tak ritmas. Jis tiesiog rėkia, staugia, blaškosi.
Tada vėl pasižiūri į tą moterį. Taip. Teisingai. Jos svarstyklių tik tak sustojo, kai ji buvo paauglė. Įdomu, ar ji suvartotas kalorijas skaičiuoja irgi tik tak matu? Tikriausiai. Tik tak – tik viena kalorija, bet tik jai. Kitoms paprastoms mirtingosioms tai virsta kilogramais ir jos neskaičiuoja kalorijų. Už jas tai suskaičiuoja ir parodo svarstyklės: vienas tik tak -  ne viena kalorija, o vienas šimtas gramų, o kai tik tak susikaupia per tavo visą ilgą amželį, tai daugiau nebelipi ant svarstyklių, dėl paprasčiausios priežasties – tokių nėra žmonėms, kuriems nebeužtenka net viso drobės kilometro rūbams.
Taigi, aš nekenčiu tik tak, kuris mane visada priverčia pasijusti neišsimiegojusia, pavargusia, sena bei stora. Dėl to kalta tikrai ne pati aš, o tik – tik tak. Tik tak – ne tik viena kalorija, bet ir viena dražė. Gali būti ir tabletės ar kapsulės, raudonos ar juodos, svarbu, kad tik jos padėtų suktis tavo laikrodukui tik tak ritmu. Jos ir padeda suktis panelėms iš skaityto J. Susann  Lėlių slėnio romano - Anei, Nelei ir Dženiferei. Visos jos vartoja šias stebuklingas piliules lyg jos būtų be kalorijų, vadinasi, vartoja be saiko, tiesiog jas ryja. Ir jų gyvenimo laikrodukas puikiai veikia, tiksliai sukasi, kol.... bet neminėkimo to žodžio „kol“ – ir be jo viskas puikiai sukasi tik tak ritmu.