Gale lauko stovi medis,
Tame medy tupi paukštis.
Paukštis gieda savo giesmę –
Giesmę vis tą pačią.
Saulė leidos taip lėtai lėtai
Ant tavo rankų ištiestų.
Tu stovėjai taip toli toli,
Tarsi užmirštam sapne.
Raudoni delnai man švietė,
o aplink – tamsu tamsu.
Tiktai rausvas ir beveik netikras žiburėlis.
Žinau – tai tu.
Vakaruose spindi neryški žara,
Saulė nusileido visiškai,
Ir su Saule nusileidai tu,
Vos akimirką nušvitus man.
Gale lauko medis
Jau visai be lapų.
Paukščio nebėra. Gal kur išskrido?
Bet giesmės aš jo
neužmiršau. Dainuoju sau