27

Švarcas, kvarcas – marsas, mano galvoje farsas,
Sugedę dantys ir pirmadienio karštis
lovoje...
Čia žiema varveklius kartu įkirpom,
Nors bibliją imtum, aš niekada nesusiimsiu,
Tai tavo ašmenys, lukiškių sektos, paskirtys,
Kitas menam, šitas ligoninės priimamam,
Vardus pamiršę tie gyvuliai tarp skaičių, kodų
Užkodavo mano mirtį..
Prie ko dabar prisikabinsi?
Vėl stereotipus paminsim,
Nes aš vedžioju pirštais savidestrukcijos idėjas:,, - Aš tavo vietoj būčiau jį nudėjęs. ‘‘
Naktinės šlangos, kambariai mozaikomis nuglostyti,
Dar pamenu tos vasaros įdingą polėkį,
Visas kales be bapkių likusias..
Skaudu prisipažinti, bet aš galingos mano miesto sienos,
Gali bandyt ištrinti, žinok nepanaikinsi, o galiausiai liksi vienas,
Dėl mūsų meilės prasidėjo karas,
Aš su tavim savim dalinčiaus,
Lai mano kūnas būna tavo kūnu,
Niekam nereikia išdraskytų kurvų,
Falšyvas seksas – dvasinių lavonų mėšlas,
Mokyklinės teorijos ir faktai,
Aš šios psichozės taktai, geriau vėl pasiliekam nakčiai,
Man, blet, patinka su tavim draugauti, augti, laukti, kasdienybės demonus užsmaugti..
Ir vėl kaifuoju, 00 valandų, tagus pakeliui delioju,
Geriau naujus kelius galvojam, nes čia, blet, pragaras po kojom..