Na, šilku ausy, tai tik metafora, nebūtinai turi būti audinio galabas , čia apie muziką, apie tai, kaip švelniai ji pasiekia mūsų ausis. Na, mes jau tokie esame lietuviai, kad viską skaitome tik paraidžiui, o pasukti galvas tingime, ar nenorime.
Patiko, kad eilėraštukas pozityvus, gerietiškas ir tikrai atspindi tą mielo, gaivaus ryto nuotaiką. Gražu, tačiau man pabaiga kažkaip ne itin. Šilku ausy? Na,. nenorėčiau aš nieko ausin, netgi šilko. Tai ir tas palyginimas kažkaip ne ypatingai mielas... :)
Paprastutis toks pastebėjimas ... Parulskis vis mėgdavo (gal ir tebemėgsta) rašyti kad kas nors ausin įlenda - tai musė, tai tarakonas ... čia nors muzika , suprantama - apie Grožį čia , bet va ryte kažkas įjungia čiaupą , tas vandens tekėjimas ausyje kai priglunda ... :)) - va kokios mintys gali kilti analizuojant tekstuką ... nepiktybiškas 2
Švelni ta ryto muzika, ir aš ją išgirdau, bet kažkodėl norėtųsi pratęsti dar ir dar daugiau :) Nesuprantama man kodėl Guntai muzika prie ausies neglunda...na vieniems prie ausies, kiti nori delnais ir skruostais klausyti - mes gi tokie skirtingi, tad ką jau čia :)
jei dar prie skruosto priglunda, prie delno, o dabar, nu visai paikai...
ne daugiau 2 šis, jei prie skruosto priglusto. (tikrai subjektyvus vertinimas, kažkas tamstą labai myli, ir jei nuoširdžiai, tai gerai, bet prastai yra tai, kad poeziją menkina. čia 5 žvaigždiukai?.. nussss. naktis juoda diena balta, dangus žvaigždėtas, korys korėtas.)