- Štai čia bus dvaras, čia kariai,
Jauniausias kris negyvas greitai,
Tarnai bus trys, ten jų namai,
O ten – bus sodas, vienas pats,
Ir vienišas, tartum kareivis,
Jo karalaitės nesuras,
Jei bokštas šis pavyks – kalėjimas
Kažko dar trūksta. Milžinai.
Taiklu taip priešą pavadinti
Su jais kariausit amžinai,
Nesuprantu, ką reiškia mirti
Kūrėjas pagaliau prisėdo ir suvokė, jog jaučiasi išalkęs. Nerangiai išlipo iš smėlio dėžės ir nuskubėjo namo.
viduriukas yra pats prasčiausias, autore miela, jis saldžiai mergaitiškas, šiaip nebesuprantu kas verčia taip neaiškiai rašyti, nelogiškai tiesiog, et, paskutinai du kūrinukai kiek nuvilia savo raiška šis ir po jo einantis, gaila, gaila, kad taip. gera pradžia, nes joje kūrinio idėja matoma, toliau — nieko. nieko gero.
man gražus viduriukas, tas nuo štai čia bus dvaras iki nesuprantu, ką reiškia mirti. (nesuprantu, ką reiškia mirti išvis naujo teksto verta eilutė). atsisakyčiau dviejų paskutinių sakinių - jei tekstas ironiškas, lai ironiškas būna visas, dabar gi pabaiga tekstą daro anekdotišku.