Paskutinis eilėraštis apie meilę.

Žinau, kad ir kiek, kad ir kaip gražiai rašytumei apie meilę,
viskas bus banalu.

ilgomis ir lietingomis dienomis
tu galvoji apie mane, netiesa,
tu galvoji apie mane net saulėtomis
ir vėjuotomis dienomis, galvoji tomis valandomis,
kada sirpsta vyšnios

raudonos, kad pravirkt gali

nes kitaip argi aš tavo rankomis liesčiau savo smilkinius,
lūpas, kaklą

tomis ilgomis ir lietingomis dienomis,
kai amžiną ilgesio melodiją skambina lietus

lietus, talentingas vienintelis
iš tylos išgauna garsą –
tylų juoką, tylesnę aimaną
o tu negali nei padaugint
nei pakelti tylos kvadratu.

Todėl patylėk,
kai groja vienintelis tikras
tylos virtuozas.

Nusilenk, pasisemk rieškučiomis
tiek, kiek skęstantis aklas kačiukas
pasisemia spindinčio nieko.