Atėjai lapais geltonais, kartais su saule, nudažai kitom spalvom mano pasaulį,
Paslėpęs saulę bandai nuotaiką sugadinti, be lapų medis primena apie mirtį..
Šalta, bet beprasmiškai bandau aš sušilti, myliu – niekas nežino, nemato, negirdi.
Lapai atitrūksta ir krenta nuo medžių, sugražink mane į pavasario pradžią..
Praradau tūkstančius progų, nepasakiau tūkstančių žoždžių, kurių neišgirsi..
Nebuvau šventas, nei geras, bet kaip visi stosiu nuogas prieš mirtį...