Meteoritai krenta naktį

Žiūriu pro
miglos kupinas akis
ir nespėju mirksėti.
Viskas laikina

Ne dėl do,
jog rytojus vėluos
ir bėgsiu dar greičiau
nei įprasta.
Ne dėl to,
jog vakare
nekvepės
cinamonu plaukai

Išeinu ir grįžtu,
nors tai tik kambarys
be paveikslų
gėlių ir to
kartaus šokolado

Jame tik
vienas spindulys
voratinkly
nuo kampo ligi
kampo

Ir mažas raštelis
su nespalvotom
raidėm -
blankiom it
žemė po sniegu
ju nematyti,
bet jaučiu

Ar lauksi?