Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Elada: Žmona (namų šeimininkė 27 m.) 
Romualdas: vyras  (verslininkas 31 m.)
Glorija (Elados draugė 27 m.)
Veronika (Elados sesuo 27 m.)
Henrikas (Romualdo brolis 33 m.)
Silvija (Romualdo bendradarbė 31 m.) 


Veronika: Gal tu ir teisi... Palikime viską laikui, važiuoju namo, o tu eik pailsėti, galų gale susirask kokį darbą kad ir parduotuvėje, o gal tavo vyras priimtu tave į darbą? galėtum stebėti jo elgesį, pagalvok apie tai...
Elada: Manau reikės pasikalbėti su vyru, ir stebėti tą jo bendradarbę, ji man atrodo įtartina, o dar labai įžūliai elgiasi, tiesiog akiplėša, reikės man būti gudresniai.
Veronika: gerai iki pasimatymo, paskambink man kai bus naujienų gerai?
Elada: Būtinai (nužingsniuoja namo)
Ateina savaitgalis, vyras Romualdas su Elada nusprendžia išvykti pasisvečiuoti pas Romualdo brolį Henriką.  (Įsėda į automobilį ir išvažiuoja)
Elada: Brangusis, gal yra laisvų vietų dirbti tavo darbovietėje?
Romualdas: Mmm, echm... eee... nu...         
Elada: -Brangusis!!! Ar girdi mane? 
Romualdas: Pagalvosiu apie tai vėliau, dabar negaliu matai kad vairuoju?!
Elada: Na žinoma, kur jau... juk vyrai dviejų darbų vienu metu negali daryti... juk tai taip sudėtinga!
Romualdas (sukrenkšia) mhm... mieloji, brangioji mano... atleisk... pažadu pasikalbėsime vėliau, aš tave puikiai suprantu, labai puikiai... bet mudu turėsime pasikalbėti dar dėl vieno dalyko, labai svarbaus, mano metai jau tokie kad kaip ir laikas būtų mums turėti kūdikį, aš apie tai galvoju vis dažniau, na aš taves nenoriu spausti, bet mylimoji, kokia šeima be vaiko...? aš taip svajoju, tiek daug galvoju apie tai...
Elada: Brangusis... aš suprantu bet juk šeima nebūtinai tuomet kai turi vaiką, šeima laikoma ir dviejų žmonių santuoka, o aš neturiu to motinystės instinkto, ir nors man jau laikas, nedegu noru turėti kūdikį, atleisk man, gal dabar tam netinkamas laikas ir vieta kalbėti šia tema, bet aš nenorėčiau tavęs prarasti, tad manau turėsiu rimtai apgalvoti dėl tavo noro susilaukti vaikų... ach beje tavo brolis Henrikas juk senbernis, neturi nei žmonos nei vaikų, o laimingas kaip vaikas! 
Romualdas: Mieloji... jeigu tu nesutiksi susilaukti vaikų, aš privalėsiu tave palikti, nors ir labai myliu, bet jaučiuosiu nelaimingas, kai visi aplinkui krykštauja iš laimės dėl savo atžalėlių, dėl savo mielųjų vaikučių, aš nesuprantu kaip moteris gali nenorėti susilaukti vaiko, juk tai antžmogiška...
Elada: (susigraudinus) aš panaši į antžmogį? Aš antžmogis??? (pradeda verkti...)
Romualdas: - Nusiramink, viskas bus gerai, tu nebijok,  kai pagimdysi ir atsiras tas noras būti motina... (šluostosi prakaitą)
Elada: Pakalbėsime apie tai vėliau, kai gryšime namo... (nusišluosto ašaras)
Romualdas privažiuoja brolio Henriko kiemą, Elada susirūpinusi išlipa iš automobilio ir apsidairo aplinkui (Henrikas persikraustė į kitą butą) 
Elada: Labai tvarkingas kiemas ir kaip čia ramu... jokio triukšmo, gerai kad nusprendė atsikraustyti toliau nuo miesto šurmulio...
Romualdas: O man patinka kai girdžiu miesto šurmulį, čia per daug ramu, man čia būtų nuobodu... 
Elada: Kokie visgi mes skirtingi, mūsų nuomonės visuomet turi susikirsti... o tau patinka prieštarauti, kaip matau su mano nuomone retai yra sutinkama!
Romualdas: Nepradėk... Juk ne šiaip sau mes kartu, nėra namų be dūmų!
Romualdas ir Elada nužingsniuoja į ketvirtą aukštą  (paskambina, trypčioja prie durų). Henrikas (išsišiepes atidaro duris) 
Henrikas: -Užeikite, užeikite... Drąsiau, nesidrovėkite! (išdidžiai aprodo butą)
Elada: - kaip čia gražu ir tvarkinga, mmm... kažkas skaniai kvepia (nupėdina į virtuvę)
Henrikas: - Kepu vyšnių pyragą, broliene, mano brangioji broliene... žinau kad tu skaniai gamini ir jauti aistrą gaminti maistą, o aš irgi pamėgau ir atradau naują pomėgį gaminti!
Elada: (išsišiepia) šaunuolis, taip ir toliau, apsikeisime receptais, aš tau duosiu savo elektroninį adresą, arba galėsime pasisšnekėti ir tu man padiktuosi telefonu. 
Henrikas: Būtinai! (nusiveda svečius į svetainę)
Romualdas: (truputį supavydėja) Kaip matau atradote naujų pomėgių balandėliai! (išsiviepia)
Henrikas: mhm... palik pagyventi ją čia, gal dar daugiau atrasime (mirkteli Eladai)
Romualdas: Tu geriau susirask kokią moteri, o tai senberniauji čia per dienas, tau jau  33 metai o dar senbernis  (išsiviepia ir baksnoja pirštu)
Elada:  (kreipiasi į Henriką) Romualdas teisus... tau jau laikas turėti šeimą, argi tu jautiesi laimingas būdamas vienas? O gal tu tiesiog pripratęs gyventi vienas?! 
Henrikas: o jūs manote aš visuomet vienas??? (nusikvatoja ir užlenkia galvą atgal)
Elada ir Henrikas: Oooo.... aaaa... tai bent! Ko nesakiai kad turi išrinktąją, na kurgi ją slepi, parodyk! gal ji spintoje slepiasi? Auuuu Auuuu.. išlysk nepažystamoji! (pradeda bėgioti po kambarius ir ieškti kaip paslėpto lobio)
Henrikas: ach jūs šnipai... na aš.. m... na kaip čia pasakius... aš.. aš... gyvenu kaip ir vienas, bet parsivedu kartais vieną kitą damą išgerti kavos ir paišdykauti mano plačioje ir minkštoje miegamojo lovoje (kvatoja be perstojo)
Henrikas su Elada:  Mergišius! och koks mergišius! bet lyg šiolei nei vienos damos neparodei, ar jos tokios baisios kad slepi??? o gal tu viską išsigalvoji?                   
Henrikas:  taip, aš mergišius ir tuo patenkintas! (šypsosi) o tu Romualdai jaunystės laikais nebuvai šventuolis, turėjai pupyčių riestais užpakaliukais ir ilgomis kojomis, tikros gražuolės buvo ech… o aš nebuvau populiarus tarp moterų, bet už tad dabar koks populiarus esu, kuo tolyn tuo geryn! metai  eina o aš darausi vis patrauklesnis!!! (perbraukia rankomis plaukus)
Elada: ach tai štai kaip (žiūri į Romualdą) o sakei kad mažai moterų turėjai, kad buvai drovuolis ir nedrąsus jaunuolis! (žiūri išsproginusi akis  į Romualdą) 
Romualdas: Brangioji... juk tai buvo seniai, pamiršk, na taip turėjau merginų buvau jaunas ir aktyvus, ir pajėgus... (kvatoja su Henriku)
Elada: (įsižeidusi) kai gryšime namo pasikalbėsime! Rimtai pasikalbėsime, melagi! 
Henrikas: ramiau, ramiau… mes tik juokaujame, neįsižeisk broliene... (šypsosi) eime geriau  pavaišinsiu jus arbata ir galėsite įvertinti mano kūrinį! manau jau baigė iškepti! (nupėdina į virtuvę)
Romualdas ir Elada sėdi ir tyli, Elada šiek tiek susinervinusi ir įsitempusi kažką spaudo rankoje o Romualdas įsijungia televizorių i ir įsitaiso fotelyje. (Abu laukia gryžtančio Henriko su vaišėmis)
2011-11-07 11:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-07 13:06
Exuss
Vien stereotipai įvilkti į dirbtinus, visiškai neįtikinamus pokalbius. Taip pat problemos yra iš musės daromi drambliai. Drama yra, bet nemotyvuota.
Bendrai paėmus siužetas atrodo, kaip surinkti gandai apie šeimą, apie kurią dažnai rašo purvasklaida. T.y. yra veiksmai, bet neaišku kodėl jie vyksta, kas ko nori ir pan.
Pirma ir antra dalis padalinta per nutrauktą pokalbį... argi taip galima? :)
O dialogai... minėjau, kad visiškai neįtikinami. Kas gi šitaip kalba? Įsivaizduok, tu nueini pas savo draugę, kurią pažįsti jau 4 metus ir jai sakai:
- Labas mano drauge, tave pažįstu aš jau keturis metus, kaip sekasi?
Va panašiu stiliumi pas tave atsiskleidžia papildoma informacija. Pažįstami žmonės juk vienas kitam nesako kiek laiko jie juos pažįstą, kokias antras puses turi ar ką nori veikti. Tik nepažįstamas žmogus gali paklausti "Kiek metų esi ištekėjusi?", tada tik galima atsakyti "Penkti metai santuokoje". Taisyk dialogus, sustiprink dramą. Galima meilužė dar ne pasaulio pabaiga, reikia daugiau, didesnės įtampos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą