iš nevadinamų.

Gražus gi. Kalbėjimas tavo,
Tylint,
Pakėlus toną.
Sumišimas,
Kai kryptys iškreipia kryčius.
Būties dar nėra
Ateities istorijoj,
Vis bandant nublizgint
Kasdienius batus.
Šitos audros ne smėlio,
Ne kyla – prasideda,
Užpildamos „i“ ir taškus.
Čia tik aš,
Tik žaidimai,
Tik blykštantys rudenys,
Tik kulniukais į žemę lietus.