Slenkstis

nesigėdyk, užeik, aš pati iš keistų:
kiek drovi, pavėlavus subręsti

„Aš turbūt ne laiku? “
„Nemaniau, kad tai tu. “
„Kaip laikais? “
„Nebučiuoki per slenkstį. Aš tave sapnavau... “

taip ilgai, taip ilgai,
leisk pašluosiu – laukimą pabėrėm

„Neapglėbsi manęs? “

na, nejaugi matei
apkabinančią Milo venerą?

„Kuo norėtum sušilt? Gal pernykščio medaus? “

iš delnų

„Nesivargink. “
„O gaila. “

tu arčiau nei arti...

„Ar ilgiesi? “
„Neklausk. “

ir nė žodžio, meldžiu, apie meilę.