Mainai

mano pilies sargybiniai nemiega,
kiekvieną naktį buriasi į menę:
kariai, didikai, vargani miestiečiai,
artistai, elgetos, nukaršę seniai
ir jaunikaičiai, kvepiantys skaistybe,
išsirikiuoja ir nuleidžia galvas,
suakmenėja priešais jos didybę,
jos veriančias akis, lyg būtų kaltas
kuris iš stovinčiųjų dėl žaidimo,
pasikartojančio pagal jos valią,
jos žvilgsnis veda ligi pamišimo,
dėl to prakeikia moterys jos dalią,
ji renkasi pati kuriam atskleisti
daugybės rankų glamonėtą kūną,
jos buduaruos viešpatauja geismas,
iš laimės rauda tie, kurie pabūna
jos glėbyje ir vaisiaus paragauja,
prigludę prie karališko apsiausto,
rytmečiui auštant, ji nebesiliauja,
išpjauna vyrų liežuvius, išdžiausto