Vienatvė

Vienatvė - lyg gaudžiantis vėjas,
Tarp medžių šakų liūdnai siūbavęs.
Tarp tolių ir kalvų kas kartą sukas
Ir į kiekvieno širdį leidžiasi iš lėto...

Ir šlama ji, lyg nebūties šešėlis,
Nors ir kiekvienas jau ilgisi ryto.
Taip trokšta vieniša gulbė
Išplasnoti, į debesų jūrą panirti...

Bet niekas nelaukia tavęs namuose,
Vien gaudžiantis vėjas tranko duris.
Ilgesingom akim stebi blankiai apšviestą gatvę
Ir taip trokšti pasaulį pamilti.

Bet tąsyk vienatvė, lyg jūra ošia...