Gimtoji kalba nepaprastai intelektuali (o dėl jausminių jos raiškų tai net nediskutuotina). Ar susimąstėme dėl ČIA bendros šaknies: svetimas (ne saviškis, ne mūsų!) priimamas kaip svetys (su derama papročiuose užkoduota pagarba!!), t.y. svetingai (galimas net aukščiausias laipsnis!!!)?
Dėkui, kas perprato prasmės glaustumą ir jį įvertino.
AČIŪ.