Tegu mūsų vardus paviešina,
Kasdieniniam pamokslui baigiantis.
Nemokėjom mylėti dieviškai,
Gal todėl šitaip gelia velniškai
Kai tariu „apsirikot adresu“,
Į namus pasibeldusiam, viešpačiui,
Kai iš naujo pieniniai kalasi,
Lygiagrečios tiesės kai liečiasi,
Kai ūmiu negalėjimu susergi,
Nesulaukęs nakties konsiliumo,
Kai dėkoju plienui perkūnsargių,
Jei bent voltą tavęs pasiima
Žaižaruojančio iškrovom geismo.
Kai kas rytą rišu kaklaraišti,
Kai skriaudikei tari – “atleisk man”
Aš - guodėjui – “atleista, pamiršta”
Tu, tikriausiai, šėtoniškai gundantis,
Aš, turbūt, Magdaliete gimusi…
Gal todėl taip bijau komunijos,
Gal todėl neprašai išrišimo.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2012-12-16 16:45
Taip gerai tik gal velnio tai nereikėjo.Šitas sakyčiau geras
2011-10-04 21:53
Beveik ispazintis,nebloga...
2011-10-03 21:28
Supratau poetės mintį, gal savaip, bet supratau
2011-10-03 20:12
gyvenimiškas toks...nesumeluotas...
2011-10-01 15:00
Gal todėl prašau išrišimo.
2011-10-01 12:10
Aš viešpatis ivanas, visi mano keliai teisingi
2011-10-01 11:55
už tokius darbelius vos tik priėmusi komuniją, jau galite būti ekskomunikuota
2011-10-01 11:40
Labai, labai...
Labiausiai "momentai" šalia "pieniniai", "tieses" (nors čia iš pradžiu perskaičiau "teisės" ir man žiauriai patiko ši "klaida")...
O nuo trečio ketureilio, tai išviso p... puiku :)