Pienių pievos

Aš tyliai sukuždėjau: kur tu?
O tu pašokai ir nubėgai pievon,
ten kur geltonos raudos pienių
mane pravirkdė vyturio balsu.

Suokiau be tikslo - ašaros varvėjo,
medum ant tavo rankų ir ausų,
Tu negirdėjai: šuorais vėjo,
Paliko mus šimtai drugių...

Ten kur auksinės pienės krenta,
Po žingsniais mudviejų dienų,
Telieka tik dar viena karta
Viltis skraidinti paskutiniu pūkeliu...