Kai naktį okupuoja miego radijas,
mėnulį apima silpnaprotystė.
Mes ieškom danguje žvaigždžių, o radę jas
nuraškome neleisdami nukristi.
Aš patenku į tavo lūpų sūkurį.
Į lūpų tokio skonio kaip avietės.
Man regis tu mane iš naujo sukuri:
papildai, ramini, verti žavėtis.
Su tavimi man gera šėlt, kvailioti, nes
tu supranti mane, nes mes lyg upės,
lyg begalinis vandenų viliotinis,
erotiškai baikštus ir saldžialūpis.